|
|
Abidjanas, DRAMBLIO KAULO KRANTAS |
|
1999.03.04 |
|
Dramblio
Kaulo Krantas:
Plotas: 322 460 kv. km.;
Gyventojų skaičius: 15,45 mln.;
Sostinė: Yamoussoukro (administracinis centras - Abidjanas);
Kalbos: prancūzų (valstybinė), 60 vietinių tarmių;
Religijos: islamas (60%), krikščionybė (12%), vietinės (25%);
Prezidentas: Henry Konan BEDIE;
Valiuta: CFAF (Communaute Financiere Africaine franc);
Raštingumas: 40,1%. |
|
Mes
vakar atvykome į Abidjaną. Po Akros jokių galimybių prisijungti prie Interneto nebuvo.
Ganoje buvo sugedę telefono linijos, ir kelias dienas telefonai neveikė. Be to, daug kur
kaimuose ne tik kad telefono, bet ir elektros kompiuteriui pakrauti nebuvo. Aš paprašiau
Edvardo įspūdžių apie Afriką, ir šiandien vakare Goda surinks kompiuteriu tekstą
iš jo dienoraščio. Tikiuosi šiandien vakare arba ryt iš ryto išsiųsti.
Mūsų dabar yra 8. Ganiečiai dar negavo vizų, aš jiems žadėjau paskambinti prieš
įvažiuodamas į Dramblio Kaulo Krantą, bet dėl sugedusių telefonų negalėjau.
Ką tik išėjome iš Mauritanijos ambasados, sumokėję po 10 dolerių. Rytoj turėtume
gauti vizas. Susėdome prie parduotuvės užkąsti ir čia - stebuklas! - prie mūsų
privažiavo dviračių Deividas, dviratininkas iš JAV, kurio adresą mums turėjo duoti
Frenkas. Jis mus atsitiktinai pamatė. Dabar mes Deivido namuose (jis šioje šalyje
gyvena jau 2 mėnesius), šiandien vakare jis žada mus suvesti su Taikos korpuso
dalyviais šioje šalyje. Jie patars dėl maršruto per Afriką.
Dabar nė vienas iš Lietuvos komandos nebeturime fotoaparato. Prieš kelias dienas mano
aparatas su krepšiu nukrito ant žemės ir labai nelaimingai - objektyvas atsiskyrė nuo
pačio fotoaparato (nuskilo laikantys žiedai) ir jo nebegalima "prisegti".
Godos fotoaparatas sugedo, o Edvardo pavogė.
Afrikoje mašinos nebeturime. Visą maršrutą iki Dakaro žadame įveikti vien
dviračiais. Kol kas nepaprastai karšta, nors Gvinėjoje turėtų būti dar karščiau.
Tikimės ištverti, nors kartais jėgos visai apleidžia. Svajojame apie žiemą
Lietuvoje!
Su linkėjimais,
Sigitas |
|
Abidjanas, DRAMBLIO KAULO KRANTAS |
|
1999.03.05 |
Vakar naktį pasijutau labai pavargęs nuo rūpesčių. Vien el. paštu atėjo apie 40
laiškų. Nespėju atsakyti italams, iraniečiams ir kt., kurie nori keliauti su mumis.
Mes tebesame aštuoniese, afrikiečiai neprisijungę, ir aš abejoju, ar beprisijungs.
Dabar mes vėluojame apie 10 dienų. Šiandien gavome Mauritanijos vizas, bet Valteris,
Slawekas ir Manuelis Senegalo vizas gaus tik pirmadienį. Lietuvių pasuose Senegalo vizos
jau baigiasi kovo 15 d., tuo metu mes būsime tik įvažiavę į Gvinėją. Čia atsisako
pratęsti vizas, nes jos buvo išduotos Londone. Reikia išsiimti naujas ir mokėti
pinigus.
Pragariškai karšta, ir kartais absoliutiškai dingsta jėgos. Užvakar vakare ir iš
ryto neturėjau už ką pavalgyti, tai buvo labai silpna. Bet šiandien Abidjane smarkiai
palijo ir dabar šiek tiek gaiviau. Šiaip dviračiu važiuodamas daugiausiai valgau
vaisius ir kokoso riešutus (labai patinka jų pienas).
Įspūdinga buvo važiuoti Ganos keliais: visur mus pamatę sveikino, mojavo, vaikai bėgo
iš paskos šaukdami "Welcome", "How are you" ir t.t. Niekas iš
kelyje sutiktųjų nežinojo su kokia mes misija važiuojame, bet jiems labai retai tenka
pamatyti baltuosius ir dar ant dviračių. Ganoje žmonės be galo draugiški.
Dramblio Kaulo Krante mums sunkiau, nes niekas iš mūsų nekalba prancūziškai. Žmonės
irgi draugiški, bet šalis kitokia - mažiau egzotikos, daugiau europietiškos
civilizacijos, ir baltųjų žmonių sutinkame nemažai. Planuojame išvykti iš Abidjano
rytoj, šeštadienį. Vizas tvarkyti gali pasilikti 2 žmonės, bet ne visa grupė.
Sigitas
|
|
Divo, DRAMBLIO KAULO KRANTAS |
|
1999.03.08 |
Keisti juodaodžiai slankioja aplinkui ir dar keistesnė muzika trikdo vargingosios
Afrikos tylą, kuria aš taip mėgavausi nuo vakar dienos. Nebuvo elektros, neveikė
telefonai - visa tai nuo smarkaus vėjo ir stiprios liūties. Mes sustojome vienos
didelėje kavinėje, kad pasislėptume nuo sunkių debesų ir pailsėtume. Aš mėgavausi
gaivinančiu lietumi, stovėdama lauke tik su maudymosi kostiumėliu, visus daiktus
palikau kavinėje. Kažkas pakvietė į vidų. Po kelių minučių sunkus vandens
pripildytas stogas įgriuvo, prispaudamas mūsų dviračius prie grindų. Mes buvome
kitame pastate.
Nuostoliai nebuvo tokie dideli, kaip atrodė iš pradžių. Mano dviratis nežymiai
apgadintas, Ahmedo fotoaparatas išėjo iš rikiuotės. Judame pirmyn.
Goda
p.s. Šiandien Tarptautinė Moters diena. Ta proga suvalgiau keturis kiaušinius ir
gėriau litrus vandens, kad pasisotinčiau ir nuskandinčiau savo liūdesį!
|
|
Gagnoa, DRAMBLIO KAULO KRANTAS |
|
1999.03.10 |
TAIKOS ŽYGIO DALYVIŲ, KELIAUJANČIŲ DVIRAČIAIS APLINK PASAULĮ, SVEIKINIMAS
Kovo 11 d. atvėrė Lietuvai duris į pasaulį ir pasauliui į Lietuvą. Nepriklausomybės
atkūrimas suteikė ir Lietuvos žygeiviams neribotas galimybes pažinti kitas šalis,
bendrauti su tų šalių žmonėmis ir pasakoti apie Lietuvą, kaip apie laisvą šalį
Europos centre.
Daugiau kaip prieš septynis mėnesius išvykome iš Lietuvos, veždami aplink pasaulį
Taikos juostą, kurioje įrašyti Lietuvos žmonių sveikinimai pasauliui ir linkėjimai
Naujajam Tūkstantmečiui. Kartu su kitų šalių žygeiviais jau aplankėme 16
valstybių, įveikėme dviračiais virš 10.000 km. Visur mus sutinka nuoširdūs,
geranoriškai nusiteikę žmonės, su entuziazmu pritariantys šiai taikos akcijai.
Ypatingą šilumą ir dėmesį jautėme, lankydamiesi Amerikos lietuvių bendruomenėse,
už ką esame labai dėkingi.
Važiuojame aplink pasaulį su viltimi, kad pasaulio tautos išmoks visus konfliktus
spręsti taikiai ir kaip pavyzdį nurodome Lietuvos taikų kelią į nepriklausomybę,
prasidėjusį įspūdingame Baltijos kelyje ir patvirtintą ryžtingu Kovo 11 d.
sprendimu.
Sveikiname su Nepriklausomybės atkūrimo diena ir siunčiame nuoširdžiausius
linkėjimus iš Afrikos, per kurią dabar ritasi Taikos žygis. Tegul ši istorinė diena,
visiems lietuviams ilgai laukto džiaugsmo diena, kasmet atneša daug laimės, įkvepia
naujiems žygiams ir suteikia ištvermės prasmingiems darbams.
Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio Lietuvos komanda:
Goda Čiplytė
Sigitas Kučas
Edvardas Žižys
|
|
Danane, DRAMBLIO KAULO KRANTAS |
|
1999.03.17 |
Paskutinės naujienos: mes likome penkiese: 3 lietuviai, Valteris ir Slavekas. Kiti
išvyko namo, gal vėl prisijungs Europoje. Net keturi iš mūsų susirgo maliarija. Aš
tuo nesu tikras, nes tai galima diagnozuoti tik atlikus kraujo analizę, ko čia niekas
nedarė. Tačiau vienaip ar kitaip, jiems buvo pripažinta ši liga ir gydoma nuo jos. Jie
nutarė nebetęsti kelionės per Afriką ir išvyko namo. Be to, Manueliui ir Oliveriui
buvo pavogti dviračiai, jie abu išvyko į Vokietiją.
Aš porą dienų sirgau, bet dabar jaučiuosi žvaliai. Šiandien turime kirsti Gvinėjos
sieną.
Sigitas
|
|
ATGAL
|