JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS



Sietlas, JAV


1998.07.30 - 08.03

Centrinis Oregonas, JAV

1998.08.13

Brookings, JAV

1998.08.17

Crescent City, JAV

1998.08.18

Eureka, JAV

1998.08.22

San Diego, JAV

1998.09.03


   
ATGAL

 
SIETLAS, JAV. 1998 m. liepos 30 d. - rugpjūčio 3 d.

Ketvirtadienis, 1998.07.30  22:10:21


Mes jau Sietle, ruošiamės antrajai nakčiai čia.
Dabar bandome gauti mero įrašą TAIKOS JUOSTOJE ir pasikviesti keletą valdžios atstovų, kad paskelbtų TAIKOS ŽYGIO atidarymą Sietle. Renginys vyksta "decentralizuotai", kaip čia sakoma. Taigi mes tikimės, kad keletas telefono ir fakso skambučių padės šiek tiek pasireklamuoti ir atkreipti dėmesį.
Aplankėme Trejybės Bažnyčia, kur galėsime nakvoti, jei atvyks daugiau žmonių. O aš įsitikinęs, kad bus daugiau. Šiandien atvyko vienas vokietis ir vienas turkas. Bent jau mes, lietuviai, nebūsime vieninteliai dviratininkai.
Su savimi turime daugybę techninės įrangos: du personalinius kompiuterius ir "Palmtop'ą". Esame pasirašę sutartį su įmone, kuri davė įrangą mūsų esamai vietai nustatyti. Per Internet tinklą siųsime savo koordinates į Vilnių, kur mūsų kelias bus žymimas žemėlapyje.

(Sigitas, Lietuva)


Sekmadienis, 1998.08.02 10:30:39


Nėra pakankamai laiko aprašyti viskam, kas vyksta aplink mus.  Mes vis dar turime sutvarkyti daugybę dalykų, deja, nėra pakankamai rankų mums padėti. Dabar mes esame šeši dviratininkai: 4 lietuviai, 1 turkas ir vienas rusas. Pirmadienį iš Vokietijos atvyksta Gunter'is, antradienį - Oliver'is, o trečiadienį - Chistoph'as. Slawek'as iš Lenkijos žada būti rugpjūčio 8 d. Neturime paskutiniųjų žinių iš Ganos ir Irano. Kai kurie žmonės prisijungs Sietle ir mins pedalus trumpą atstumą.

Nusipirkome automobilį-furgoną ir tikriausiai rytoj bandysiu testuoti įrangą. Čia Sietle gražu. Mes apsistoję pas mano draugę Pat, kuri mums daug padeda.

(Sigitas, Lietuva)


Pirmadienis, 1998.08.03 14:25:12


Bandome surengti sau atsisveikinimo ceremoniją Sietlo centre. Sekmadienį apsilankėme restorane, kurio savininkas turkas. Vienas iš mūsų komandos narių, Ahmet'as, yra turkas, jis ir pasirūpino šiais pusryčiais.

Labai džiaugiamės nusipirktu furgonu. Bandau surūšiuoti susimaišiusius TAIKOS ŽYGIO dokumentus.

(Goda, Lietuva)


Penktadienis, 1998.08.07 16:39:33


Grupė sulaukė iškilmingo sutikimo Sietle, keliautojams pradėjus rinktis nuo liepos 29 d. Lietuvių bendruomenė čia pradėjo kaupti lėšas ir rengti sutikimus žygeiviams. Turkų bendruomenė surengė nuostabius pusryčius vietiniame restorane, o Tarptautinis Dviratininkų Klubas suruošė didelį "barbecue".

Dviratininkai nusipirko panaudotą raudoną mikroautobusą, kuris veš įrangą ir bet kurį dviratininką, kuriam prireiktų poilsio. Jie apsistojo kartu vietinėje bažnyčioje, Trejybės parapijoje, ir sulaukė labdaros - maisto produktų iš vietinės "Triftway" parduotuvės ir "Tully" kavinės.

Taikos žygis prasidėjo pagal grafiką ketvirtadienį, rugpjūčio 6 d. (Hirosimos diena), ceremonija Westlake parke Sietlo centre. Tarptautinis Dviratininkų Fondas suorganizavo kalbų ir muzikos programą, kurioje dalyvavo ir atstovas iš miesto merijos. Po trumpos kelionės per miestą, Taikos žygeiviai sėdo į keltą, kuris nuplukdė juos į Olimpinį pusiasalį, kur jie ir pradėjo savo kelionę aplink pasaulį.

(Pat Radin, JAV)


Penktadienis, 1998.08.07 23:49


Didžiąją laiko dalį visi sunkiai dirbo, todėl mes trumpai pailsėjome Sietlo papludimyje (Alki Beach), žiūrėdami į besileidžiančią saulę.

(Pat)


Centrinis OREGONAS, JAV
Ketvirtadienis, 1998.08.13


Taikos žygeiviai jau savaitę yra kelyje.
Centrinis OregonasJie keliauja iš Sietlo į pietus, palikę Vašingtono valstiją, šiuo metu besidžiaugiantys saulėtu oru centriniame Origone, kur jie numynė pavėjui 100 km per nuostabias smėlio kopas ir pušynus. San Franciską žygeiviai turėtų pasiekti rugpjūčio 26 d. Visas kelias iki jo eina pakrante. Nesitikima jokio lietaus, nes vakarinėje JAV dalyje sausa visą vasarą (bet labai lietinga žiemą).

Vakar prie keliautojų prisijungė lenkų dviratininkas, Slawek'as Platek'as, kuris negalėjo atvykti anksčiau dėl vizos vėlavimo.

(Pat Radin, Sietlas, Vašingtono valstija, JAV)


Brookings, OREGONAS, JAV
Pirmadienis, 1998.08.17


Mes puikiai leidžiame laiką - važiuojame dviračiais, gaminamės valgį, kalbamės. Viskas labai skiriasi nuo mūsų pernykščio parengiamojo žygio per Europą. Bet labai sunku bendrauti elektroniniu paštu ir per internetą, jokių lengvatų.

Šiandien švenčiame pirmąjį tūkstantį nuo Sietlo nuvažiuotų kilometrų ir rytoj pasieksime Kalifornija, viliamės būti San Franciske rugpjūčio 26 d.

Važiuojame be paliavos. Labai padeda mikroautobusas - juo vežamas mūsų bagažas, jis mums ne tik palengvina gyvenimą, betBrookings ir suteikia galimybę pavargusiam ar susirgusiam dviratininkui pailsėti bei pasveikti, taip pat yra nepakeičiamas perkant. Šiandien Gunter'is ir aš ilsėjomės ir keliavome automobiliu. Tie, kas keliauja mašina, paprastai turi pirkti maistą, tiems kurie gamins valgį, taip pat pasiekti stovyklavietę prieš atvykstant kitiems, sumokėti stovyklavimo mokestį. Kiekvieną savaitę susumuojame savo išlaidas ir daliname jas iš dešimties. Mokėjimo diena visada sunkiausia; mes ilgai diskutuojame, ginčijamės, kartais netgi šaukiame. Bet po to sėdame ant dviračių, nusileidžiame penkis kilometrus nuo kalvų ir vėl pamirštame visus rūpesčius ir nerimus.

Šiandien superkant maistą, nutiko linksmas dalykas: įsidėjome kažkiek pagrindinio maisto ir paklausėme, ar negalėtume pašnekėti su paduotuvės valdytoju. Paaiškinome, kad keliaujame pusantrų metų trukmės Taikos žygį ir pasiteiravome, gal jis gali išskirti mums kokio nors maisto, kurį sunku realizuoti. Po minutės viršininkas sugrįžo nešinas didele dėže pilna daržovių. Gunter's meldėsi, dėkodamas Dievui ir parduotuvės valdytojui, o aš buvau laiminga.

Kai atvykome, ištraukiau mūsų vėliavą, žemėlapį, rodantį kelionės maršrutą, parduodamus marškinėlius, Internet puslapio adresą, Taikos juostą, kad žmonės galėtų paskaityti. Po kelių minučių pradėjo eiti žmonės, klausinėdami apie Taikos žygį. Kalbant su šiais žmonėmis, man kilo puiki mintis - važiavimas dviračiais nesukuria jokios grėsmės ar pavojaus, važiavimas dviračiais ir bendravimas su žmonėmis yra taika. O mes to ir siekiame.

(Goda)


Crescent City, KALIFORNIJA, JAV

Antradienis, 1998.08.18


Vakar atšventėme pirmąjį tūkstantį pravažiuotų kilometrų ir šiandien (vidurdienį) pasieksime Kaliforniją, kur galėsime paplaukioti Ramiajame vandenyne. Šiandien ryte temperatūra yra 15 °C, naktį turėjau apsivilkti dvejus megztinius ir apsimauti šiltas kojines, nors prieš tai visą dieną prakaitavome, ypatingai kildami į penkis kilometrus besidriekiančius kalnus.

Sulaukiame nemažai susidomėjimo iš vietinių gyventojų. Kiekvieną dieną įsmeigiame savo vėliavą, iškeliame žemėlapį, marškinėlius ir Taikos juostą, kad žmonės matytų. Jie prieina, kalba ir daug ko klausinėja. Daugelis norėtų prisijungti, ypatingai Europoje.

Oras nuostabus! Ir saulė šviečia ir vėjas pučia į nugaras. Kol kas jokių nelaimingų atsitikimų. Puikūs vandenyno vaizdai ir labai draugiški ir paslaugūs amerikiečiai. Jie padeda mums užsivesti mūsų automobilį ryte, jei nusėda akumuliatorius, duoda mums karšto vandens, jei mūsų šildytuvas neveikia arba dovanoja kokio nors maisto,  jei gali, arba tiesiog prieina ir teiraujasi - kas yra tas Taikos žygis?

Bandome pasiskirstyti kai kurias pareigas - virimą, plovimą, rūpinimąsi autobusiuku.

Tikimės būti San Franciske rugpjūčio 26 d.

(Goda)


Eureka, KALIFORNIJA, JAV

Šeštadienis, 1998.08.22


Gauta iš Pat Radin, Sietlas, JAV.

Meškos! Štai kas kėlė nerimą Taikos žygio dalyviams paskutiniąsias dvi naktis, kurias jie praleido stovyklaudami šalia Kalifornijos pakrantės aukštų, tamsių raudonmedžių miškuose.

Stovyklos zonoje buvo sunkiųjų metalų konteineriai, juose Raudonmedžių miškasdviratininkams buvo patarta laikyti savo maisto atsargas. Kalifornijos rudosios meškos yra labai protingos ir jos gana greitai suprato, jog kur yra stovyklautojų, ten yra ir gero maisto. Jos labai stiprios, todėl gali net išplėšti mašinos duris, jei viduje užuodžia maistą. Tačiau, paprastai, šios meškos nėra piktos ir stengiasi vengti žmonių - jos nori tik maisto.

Nepaisant kai kurių jautresnių miegalių (juos gąsdino meškos), pasak telefono skambučio iš Sigito penktadienio vakarą (rugpjūčio 21 d.), mūsų draugai šauniai keliauja pakrante. Oras yra puikus, o gervuogės - prinokusios, todėl pakeliui galima gardžiuotis uogomis. Keliautojai trečiadienį pravažiavo Eureką ir po kelių dienų tikisi pasiekti San Franciską - pagaliau jie galės laisvai prisijungti prie interneto.


San Diego, KALIFORNIJA, JAV

Ketvirtadienis, 1998.09.03


Gauta iš Pat Radin, Sietlas, JAV.Auksinių Vartų tiltas San Franciske

Rugsėjo 3 d. paskambino Sigitas iš San Diego. Jis pranešė, kad grupė kaip tik ruošiasi kirsti Meksikos sieną. Nuo jos žygeiviai planuoja keliauti į pietryčius per dykumą - manoma, kad temperatūra tuo metu pasieks 50 laipsnių Celsijaus - link Hermosillo, kur jų laukia daugiau žurnalistų ir ceremonijų.

Kalifornijoje, keliautojai kirto Auksinių Vartų tiltą ir pasiekė San Franciską, kaip ir buvo numatyta pagal tvarkaraštį. Šiltai sutikti lietuvių bendruomenės, Taikos žygeiviai šiame mieste praleido kelias dienas ir prieš tolesnę kelionę į pietus sutvarkė kai kuriuos reikalus.



Gauta iš Oliver Stephan, San Diego, JAV.

Sveiki, skaitytojai, aš esu Oli iš Vokietijos ir tai mano pirmas laiškas skirtas Internet lankytojams, todėl prašyčiau nekreipti dėmesio į mano klaidas.

Užtrukome mažiau kaip mėnesį kelionei per JAV. Mūsų laimei, visi esame sveiki ir dažniausiai laimingi. Pamatėme nuostabę vietovę - Ramiojo vandenyno pakrantę nuo šiaurinės iki pietinės dalies. Aš mėgavausi kiekviena kelionės dviračiu diena. ManoSan Diego dangoraižiai ir palmės dviratis jau beveik 8 metų senumo ir vis dar "geros formos". Tik vieną kartą reikėjo pakeisti galinį ratą, nes dėl smarkaus stabdymo sulūžo ratlankis. Esu nuvažiavęs daugybę kilometrų, tačiau niekada neteko girdėti nieko panašaus į tai, kas nutiko mano galiniam ratui. Bet ką gi, jis vėl tvarkoje.
Šiuo metu važiuojame devyniese, Dennis ir Ignas atsiskyrė. Ignas turėjo grįžti tęsti studijas atgal į Vankuverį, o Dennis nusprendė keliauti vienas, nes jam buvo per sunku važiuoti tokią didelį atstumą kiekvieną dieną.
Dabar esame apsistoję lenkų bažnyčioje, kuri yra Grand Avenue, San Diege. Aplankėme daug lietuvių ir lenkų bendruomenių. Dėkui visoms.
Keli žodžiai apie grupę. Kaip ir visur, kur žmonės skirtingai mąsto, iškyla didesnių ar mažesnių problemų. Tačiau niekas ir nežadėjo, kad tai bus pasilinksminimas. Būtent dėl to mes ir važiuojame - dėl TOLERANCIJOS - tai neturi būti vien tik žodis, visi žmonės turi tai PATIRTI, tik tada nebus karų ir žemės teršimo, tik tada visi galės labiau mėgautis gyvenimu.
Ačiū, kad perskaitėte mano filosofijas, keliausiu į miestą pasilinksminti.



ATGAL