Šiandien rytą laikraštyje “Jordan Times” radome šį straipsnį. Originalą galite rasti http://www.accessme.com/jordantimes/sun/homenews9.htm.

Didysis tūkstatmečio taikos žygis dviračiais vyksta į tekančios saulės šalį (1999 m. rugpjūčio 15 d.)
Dana Charakasi

Dešimties žmonių dviratininkų grupė atstovaujama septynių skirtingų tautybių ketina pravažiuoti 44 šalis skelbdama taikaus ir saugaus sugyvenimo idėją naujame tūkstantmetyje.

„Mūsų kelionės tikslas yra paskatinti žmones susimąstyti, koks bus naujas tūkstantmetis ... Dauguma konfliktų kyla tarp kaimyninių šalių. Jei galėtumėte paspausti savo kaimynui ranką, tai jau būtų pasiekimas” sakė Goda Čiplytė, Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio tarptautinio koordinatoriaus padėjėja. “Lietuvoje yra neigiamo požiūrio į lenkus. Tačiau aš važiuoju su dviem lenkais ir mes gerai sutariame. Man yra svarbu žinoti jų nuomonę” sakė Goda. ”Pastebėjome, kad dauguma žmonių yra geri. Kol kas nesusipratimų pasitaikė nedaug. Be abejo, kiekvienoje šalyje yra blogų žmonių, tačiau dauguma yra labai malonūs ir geranoriški”, sakė ji. Žygyje dalyvauja trys lietuviai, du italai, du lenkai, kroatė, meksikietis ir perujietis. Taikos žygis, remiamas UNESCO, prasidėjo praėjusiais metais rugpjūčio 6 d. Sietle, JAV. Pradėjusi kelionę Vakariniame JAV krante grupė jau pervažiavo Centrinę ir Pietų Amerikas, Vakarų Afriką ir Europą. Dabar dviratininkai mina pedalus Vidurio Rytuose, ir kol kas yra aplankę Izraelį, Palestinos savivaldos teritoriją, o dabar svečiuojasi Jordanijoje.

“Visos išlaidos yra iš mūsų pačių kišenių, miegame savo palapinėse, kurias vežamės dviračiais”, sakė G.Čiplytė “Jordan Times”. ”Kartais pati nebežinau, kodėl tai darau. Visą laiką svajojau apkeliauti pasaulį. Kiekvienas turi individualią priežastį dalyvauti šioje kelionėje”. Iš Turkijos grupė ketina važiuoti per Iraną, Pakistaną, Indiją ir Kiniją. Iš Kinijos grupė kelsis į Japoniją ir 2000 01 01 baigs kelionę Hirosimoje - viename iš miestų, kur Antrojo pasaulinio karo metu pirmą kartą buvo numesta atominė bomba. Važiavę pusantrų metų ir įveikę 40 tūkst. kilometrų jie nori baigti žygį Japonijoje dar ir todėl, kad tai yra šalis, kurioje pateka saulė ir pirmiausia čia prasidės naujas tūkstantmentis. Grupė vežasi 40 m. ilgio juostą, simbolizuojančią 40 tūkst. km. žemės ekvatoriaus ilgį. Šioje juostoje norus ar palinkėjimus naujajam tūkstantmečiui įrašo žygiui pritariantys geros valios žmonės.

“Musulmonai labai svetingi žmonės. Mumis visą laiką rūpinamasi”, sakė G.Čiplytė.

Atstovaujamas įvairių kultūrų, tradicijų, tikėjimų ir tautybių Taikos žygis yra geras tautų sugyvenimo pavyzdys. “Pradžioje mes buvome individualistai, mažiau tolerantiški, neatidūs vienas kitam. Dabar priimame vienas kitą tokius kokie esame, juk visi turime skirtingą supratimą. Visus metus važiuodami kartu tapome lyg vienas kūnas”, sakė G.Čiplytė.

Vis dar tebesame Jordanijoje. Nors pagal planą šiai šaliai buvo skirtos tik 3 dienos, jau vien tik Amane sugaišome 5 dienas. Bet šiandien 14 val. mums pažadėjo išduoti Sirijos vizas, ir mes tikimės po pietų išvykti toliau.

Kelios dienos praleistos ambasadose smarkiai nuvargino, ir aš laukiu, kada vėl galėsiu pailsėti ant dviračio. Nors ant dviračio čia irgi nelengva - dieną temperatūra priartėja prie 40°C, ir minti pedalus stačiais kalnų keliais ne visiems užtenka jėgų. Bet naktys yra gaivios, paryčiui oras atvėsta, ir netgi tenka į miegmaišius sulįsti.

Vakar apsilankėme Jordanijos UNESCO. Amano atstovybės direktorius Martin Hadlow (jis yra ir UNESCO atstovas Jordanijai ir Irakui) pasirašė Taikos juostoje. Atstovybė turi įsirengusi puikią kompiuterių klasę, organizuoja mokymo kursus, ir vakar leido mums pasiųsti elektroniniu paštu nuotraukas.

Sekmadienį apie Taikos žygį straipsnį su nuotrauka išspausdino “Jordan Times” (http://www.accessme.com/jordantimes/Sun/homenews/homenews9.htm). Apie mus dar turėtų parašyti keli laikraščiai arabų kalba.

Gaila, kad turėjome tiek daug laiko sugaišti vizoms. Per tą laiką būtume galėję aplankyti Jordano įžymybes - senovinius miestus Petra ir Jarash. Vakar italai išvažiavo į Petrą, ką tik jie sugrįžo iš ten sužavėti.

Dabar mums svarbiausia gauti Pakistano ir Indijos vizas. Damaske žadame būti vieną dieną. Rytoj arba poryt mes bandysime aplankyti Pakistano ambasadą. Jeigu nepasiseks gauti vizų iš karto - paprašysime, kad persiųstų į Teheraną. Tiesą sakant, viskas priklauso nuo žmonių geranoriškumo. Vakar Irano ambasadoje jau po darbo valandų Valteriui, Valdemarui ir Slavomirui perkėlė Irano vizas veltui į naujus pasus. Mes Sirijos vizas Sofijoje gavome labai lengvai ir nemokamai, o Jordanijoje turime mokėti po 30 dolerių.

Jeigu viskas pasiseks, kaip dabar numatyta, rytoj parašysiu jau iš Sirijos.


Sigitas

ATGAL