L A O S A S


Vientianas, LAOSAS


1999.12.05

Vientianas, LAOSAS

1999.12.06

Vientianas, LAOSAS

1999.12.07

Vientianas, LAOSAS

1999.12.08

Vientianas, LAOSAS

1999.12.10


    ATGAL


Vientianas, LAOSAS

1999.12.05


Ką tik atvykome į Vientianą. Pavyko išsiųsti ir gauti visus laiškus.

Į Laosą atvykome tiesiai iš Birmos pagal suplanuotą maršrutą. Norėjome įvažiuoti per Tailandą (taip būtume sutaupę keletą dienų ir patyrę įdomią kelionę laivu Mekongo upe, tačiau Birmos valdžia neleido keisti maršruto. Paskutinės dienos Birmoje buvo ypatingai įdomios: važiavome kaimo keliuku, lydimi keliolikos kareivių. Teko kirsti virš 30 upių ir upelių (per vieną kelėmės plaustu). Tikiuosi, Edvardo juostose pamatysite.

Kariškiai visur buvo su mumis labai malonūs. Nors tik įvažiavę į Birmą, įsivaizdavome, kad bus blogiau. Pirmosiomis dienomis mums neleido niekur savarankiškai eiti. Kai pasakėme, kad norėtume kaime pasižiūrėti vykstantį festivalį, mums atvežė sunkvežimiais šokėjų grupes, bet išeiti neleido. Slawekui neleido nueiti į adventistų bažnyčią, ir jis buvo baisiai supykęs, susitarė, kad mokytojai jį slapta nuvestų; tačiau man pavyko įtikinti to nedaryti, nes dėl mūsų gali labai smarkiai nukentėti žmonės.

Tačiau vėliau, kai atvykome į užsieniečiams leidžiamus miestus, mums buvo leista vaikščioti savarankiškai. Deja, Birmoje negalėjome suorganizuoti jokios konferencijos, ar oficialaus susitikimo su mokiniais ir pan. Nors nakvojant mokykloje mums netrukdė viešai papasakoti apie savo savo žygį ir idėjas.

Tai, kad Birma mus įsileido įvažiuoti dviračiais iš Indijos ir išvažiuoti į Laosą, - mes buvome pirmieji dviratininkai, tai padarę, - reiktų traktuoti labai teigiamai. Tai žingsnis į atvirumą.


Sigitas


Vientianas, LAOSAS

1999.12.06


Japonijos ambasadoje mums ATSISAKĖ išduoti vizas, ir nesileido į kalbas. Jie apie mus žinojo iš savo ministerijos. Mums pareiškė, kad vizas turime atsiimti Šanchajuje. Jokioje kitoje ambasadoje mums vizų neišduos. Taip pat negalime kreiptis dėl vizų iš naujo, nes pasuose yra Delio ambasados antspaudėlis.

Nors aš išaiškinau, kad mes negavome vizų į Kiniją ir negalime Šanchajuje apsilankyti Japonijos ambasadoje, tai nieko nepadėjo. Mane apėmė garsus juokas.

Kol kas nežinau ką daryti. Rytoj iš ryto eisime į Kinijos ambasadą.

Po pietų apsilankėme Lenkijos ambasadoje. Conseiller-Ministre Plenipotentiaire Henryk Goik skambino į Kinijos ambasadą, bet nerado ambasadoriaus ir kalbėjo su konsulinio skyriaus sekretore. Ji pasakė, kad rytoj 9 val. iš ryto ateitume. Tikriausiai atsakymas bus toks pat, kaip ir kitose Kinijos ambasadose.


Sigitas


Vientianas, LAOSAS

1999.12.07


Šiandien 9 val. jau buvome Kinijos ambasadoje. Vizų skyriuje maloni moteriškė, gerai kalbanti angliškai, išklausė mano trumpą pasakojimą apie Taikos žygį, paėmė UNESCO ir Lietuvos URM raštą, ir pasakė, kad ateitume atsiimti vizų penktadienį iš ryto. Jei norime anksčiau, turime dvigubai daugiau mokėti. Bet kadangi mes esame grupė, tai mums padarys 20% nuolaidą - atsiimdami vizas turėsime sumokėti ne po 32, o po 25,6 dolerio.

Aš negalėjau patikėti, ir dabar dar jaučiuosi keistai. Kitose kiniečių ambasadose atsisakydavo net pasižiūrėti į mūsų dokumentus, tiek daug pastangų įdėta, norint gauti vizas, raštų prirašyta ir viskas veltui...

Galėjome jas gauti, neprašydami niekieno pagalbos.

Kai papasakojau lenkų ambasadoriui apie mūsų sėkmę, jis pajuokavo: "Išeina, kad aš turiu geriausius santykius su Kinija". Nors iš vakaro jis irgi netikėjo, kad mums taip lengvai pasiseks.

Ka gi, reikia laukti penktadienio ryto. Aš dar bijau, kad kas nors paskambins iš Kinijos valdžios, ir viskas vėl apsivers. Reikia sustabdyti visas diplomatines Kinijos valdžios atakas.

Tačiau, jeigu gausime Kinijos vizas, šita problema išsispręs.

MŪSŲ PLANAS. Atradome pigų Lao avialinijų reisą ($100) į Kinijos miestą Kunming. Rezervavome bilietus sekmadieniui. Šis skrydis - tai mums geriausia išeitis. Dar turėsime apie 10 dienų dviračiams Kinijoje ir 2 dienų transportui iki Šanchajaus. Ir šis maršrutas yra kaip ir Birmos maršruto tęsinys link Japonijos. Baisiai nelogiškai atrodytų mūsų maršrutas per Tailandą, tolstant nuo Hirosimos.

Skrydžiai iš Vientiano į Honkongą daugiau kaip dvigubai brangesni. Be to, rytinis Kinijos pakraštys nelabai įdomus - ten didžiausi industriniai miestai. Jeigu vis tik atsitiktų, kad Kinija vizų neišduotų, tąsyk važiuotume dviračiais į Bangkoką ir iš ten skristume tiesiai į Japoniją. Dabar bandome aiškintis reisus Tailando avialinijose. Bet kokiu atveju į Vietnamą nebeturime laiko važiuoti.

Kol kas nežinau, kas parašys lietuviškų įspūdžių. Edvardas be perstojo rašo gal jau 41-ą knygos tomą, Goda paskutiniu metu buvo be ūpo, norėjo kuo greičiau užbaigti žygį, bet po truputį lyg ir atsigauna. Gal jai ateis įkvėpimas.

Sekmadienį turėtume išskristi. Jeigu Kinija vizų neišduos, išvažiuosime penktadienį.

Dar nešalta. Tik pakeliui į Vientianą paskutines dvi dienas kalnuose lijo. Šiaip pas mus vasarą būna gerokai šalčiau.


Sigitas


Vientianas, LAOSAS

1999.12.08


Šiandien po rytinio priėmimo “Vientiane Times” redakcijoje, pagaliau turiu šiek tiek laisvo laiko. Pusantros dienos jokių rūpesčių. Patogiai įsitaisiau viešbučio lovoje, pasiėmiau kompiuterį, papuoštą Kalėdinių lempučių girlianda, ir bandysiu parašyti keletą laiškų, gal dar ir pasnausiu berašydamas.

Vientiane apsistojome pigiame viešbutyje, centre, ant Mekongo kranto. Aš moku $2 ir miegu lovoje, Slawekas $1 ir šalia manęs ant grindų, o Edvardas už $1 įsitaisė kambario balkone. Kiti pasistatė palapines atviroje viešbučio pastogėje.

Laose buvome nustebinti, jau pirmame kaimelyje sutikę pulkus “baltųjų” turistų. Visur kabo šūkiai "Welcome to visit Laos Year 1999-2000". Laosas išvystė plačią kampaniją, siekdamas pritraukti kuo daugiau užsieniečių. Visur daug mažų kavinukių, restoranų, galima gauti ir europietiško maisto, bet viskas yra brangu. Tad maitinamės, kaip ir kitose Azijos šalyse, "gatvės virtuvėse", nors ir čia Vientiano kainos gerokai aukštesnės. Bet už 1-2 dolerius galima normaliai pavalgyti, Lao alaus butelys kainuoja 5000 Kip (apie 3 Lt; $1=7600 Kip). Laosas smarkiai vystosi. Tiesiog matosi, kaip tvarkomi miestai.

Šiandien iš ryto buvome pakviesti į “Vientiane Times”. Lenkijos reikalų patikėtinis atvežė šampano, o laikraščio redaktorius parūpino stiklines. Išgėrėme už draugystę ir taikų naująjį tūkstantmetį. Taikos juostoje pasirašė Laoso Informacijos ir Kultūros viceministras, “Vientiane Times” direktorius ir žurnalistai, Lenkijos pasiuntinys Henryk Goik su žmona.


Sigitas


Vientianas, LAOSAS

1999.12.10


9:15 jau turėjome pasus su Kinijos vizomis savo rankose. Dar po poros valandų gavome bilietus į Kunmingą. Lao avialinijų menedžeris studijavo Rygoje ir lankėsi Vilniuje. Bilietus nusipirkome su didele nuolaida: vietoj $124 mokėjome $80 ir pažadėjo dviračius ir bagažą priimti nemokamai. Jis jau buvo paskaitęs apie mūsų žygį “Vientiane Times” (šiandien per visą puslapį atspausdintas mūsų „press-release” su 2 nuotraukomis).

Iš sutiktų Laose europiečių mes girdėjome, kad čia gauti Kinijos vizą galima labai lengvai. Aš dabar turiu susidaręs tokį įspūdį apie visas ambasadas: kiekvienoje šalyje yra skirtingos taisyklės. Ambasados vizų skyriaus reikalavimai yra skirti piliečiams tos šalies, kurioje ji įkurta. Tačiau požiūris į kitų šalių piliečius yra irgi panašus. Todėl Senegale su mumis buvo elgtasi kaip su negrais, Indijos ir Kinijos santykiai irgi ne per geriausi. Bet aišku, kad labiausiai viskas priklauso nuo ambasadoje dirbančių žmonių.

Išskrendame sekmadienį 7:30, nusileidžiame Kinijoje 10:30.

Aš labai džiaugiuosi.


Sigitas



ATGAL