Mano mama apsiverkė. Aš namie. Viešėjimas buvo neilgas, bet neįtikėtinas nuo pirmos
iki paskutinės minutės. Niekada nepamiršiu to nuostabaus juodos ruginės duonos skonio,
kuria buvome pavaišinti prie sienos, savo mamos veido, daugybės žmonių, stovinčių
lietuje, kaustančio šalčio, žuvienės Neringoje, draugų iš Šiaulių dviračių
fabriko, kurie neprašomi pataisė mano dviratį, telšiečių, padovanojusių mums kryžių,
kad nuvežtume ir įkastume kryžių kalne, tetos, kurios ašaros krito ant saldžių braškių...
Mano žmonės, ačiū, kad esate su mumis!
Goda
|