Karlota ir Pjeras prisijungė prie mūsų Lijone. Kai susitikome Karlota paklausė:
- Ar šventėte?
Ji turėjo atspausdinusi visus pasakojimus ir žinojo visas smulkmenas apie mus lyg būtų
važiavusi kartu jau ilgą laiką.
- Ne, atsakiau, nešventėme. Niekas daugiau manes apie tai neklausė. Gal ateityje...
Kiek vėliau Paryžiuje prisijungė mergina iš Kroatijos - Ancica. Ancica tvirto
charakterio. Ji man sakė:
- Aš noriu būti čempionė!
- Aš taip pat!
- Mes visi galime jais būti - atsakė Ancica.
Trys moterys ir penki vyrai, sukilėliai ir idealistai, ieškantys ir besidžiaugiantys
visu kuo - lietumi ar saule, draugų šypsenomis ar klaidomis, būdami kartu ar nuvargę.
Oliveris ir Manuelis atsigavę po Afrikos Amsterdame vėl prisijungė prie mūsų. TAIKOS
ŽYGIS VĖL SUSIJUNGĖ STIPRUS IR SVEIKAS!
Dešimt žmonių septynių tautybių pasiruošę važiuoti į Lenkiją birželio 16 d.
skelbti Taikos žygio programą ir įdėjas.
Žiūrėdama žemėlapyje į pravažiuotas vietas jaučiu nostalgiją. Perpinjane sutikome
angliško tinklapio kūrėją Xavierą. Reikėjo beveik dviejų metų, kad po to kai 1997
pirmą sykį sutikau Xavierą parengiamajame žygyje, vėl jį sutikusi traukinių stotyje
galėjau sušukti:
- Sveikas, Xavierai, man tai pavyko!
Vėliau jis prisipažino, kad nebemato prasmės vadovaudamas tinklapio kūrimui... tačiau
aš tikiuosi, kad jis buvo patenkintas pamatęs, kad žygis vyksta sėkmingai. Jis manęs
paklausė, ar grupėje buvo kas nors pastovaus.
- Žinoma, atsakiau, važiavimas, valgymas ir miegojimas - šventa trejybė. Kur ir kada
bebūtume...
Goda
|
Paryžius - viso pasaulio kultūros viena šalia kitos. Nereikia kažin
kur keliauti, kad sutiktum afrikietį, indą, kiną ar japoną. Tačiau čia vargu ar
suprasi, kad ganietis niekad neprašo maisto, kad ir kaip būtų išalkęs, nepamatysi
hašišo prisirūkiusių marokiečių vaikų paklaikusių akių, ar linksmai
švilpaujančio 63 metų ispano, keliaujančio į Izraelį įsitikinti, ar Jėzus graži
fantazija, ar tikrovė...
Kaip paprastai būna po 9 mėnesių, mūsų šeima padidėjo. Paėmę jauną merginą iš
Kroatijos, nuvažiavome tiesiai į UNESCO būstinę oficialaus patvirtinimo, kad galime
TĘSTI. Būstinėje kažkas man padavė lapelį - MANIFESTAS 2000 - puikios
iniciatyvos pavyzdį. Atsiverčiau ir perskaičiau - TAIKA YRA MŪSŲ RANKOSE! Argi tai
nenuostabu? Šiandien televizija ir spauda pranešė apie taiką Kosove! Visi gali gyventi
taikiai, jeigu tik bando, aš taip pat...
Galite perskaityti manifestą tinklapyje www.unesco.org/manifesto2000.
Briuselis atrodė sujudęs. Vyko bendras Kritinė masė ir
dviratininkų klubo renginys siekiantis geresnių sąlygų dviratininkams. Manau, kad
dauguma belgų pavydi olandams, kadangi Olandija yra lyg rojus dviratininkams. Taigi. Ko
tuomet pavydi gvinėjiečiai, kur vargiai rasi asfaltuotą kelią ar elektros. Tokie yra
žmonės - jie vis nori daugiau.
Antverpenas - drėgna, norisi miego. Vienas vietinis dviratininkas
paklausė:
- Ar jūs visada taip važiuojate?
- Kaip - taip? - paklausiau.
- Kaip zombiai.
- Kas yra kaip zombiai?
- Na, pavargę ir apsimiegoję...
Woerdenas (Olandija) man primena tris dalykus - degtinės
paieškas, kad buvome permirkę iki paskutinio siūlo ir sušalę, taip pat olandę
moterį, kuri atsitiktinai nugirdusi mano istoriją ir pagalvojusi, kad tik aš ir
draugas keliaujame aplink pasaulį, pakvietė mūsų grupę į savo namus ir parduotuvę
dviračių mėgėjams.
Amsterdamas - nuotykis bei šventė. Pagrindinė grupė nuvažiavo
susitikti su Oliveriu ir Manueliu, kiti tuo tarpu, pražiopsoję susitikimą su EYFA,
mirko lietuję. Pro šalį važiavęs vyras pasisiūlė padėti. Vėliau jis sakė:
- Aš mačiau jus visus kiaurai šlapius, vanduo varvėjo nuo rūbų, ir man nereikia
ilgai žiūrėti, kad pamatyčiau. Aš okulistas, todėl iš jūsų akių galiu pasakyti
dar daug daugiau...
Vakare sutikome kitą grupės dalį Amsterdamo senamiestyje. Visi kartu nuvykom į
Heinekeną kartu su EYFA atšvęsti dviračių šventės. Prezidentas, t.y. Sigitas, man
liepė pasipuošti, kad apvažiavusi pusę pasaulio galėčiau tinkamai atstovauti Taikos
žygį. Ką padarysi, jis buvo teisus. Pasidžiaugėm arbata jaukiame ratelyje su BIKE
TOUR dalyviais bei mažiau ryžtingais prijaučiančiaisiais.
Kitą dieną, t.y. birželio 10 d., kartu su BIKE TOUR 99 vėl pajudėjome į rytus.
Tačiau kartu važiavome ne ilgai - dviračių žygis pasuko į pietus, Taikos žygis -
šiauriau. Iš savo patirties žinau, kad dalyvavimas dviračių žygyje - pats geriausias
būdas pamėgti šį sportą. 1991 važiavau EYFA organizuotame žygyje, kur išbandžiau
vegetarizmą ir pamėgau dviračius. Praėjus 5 metams gimė idėja apkeliauti pasaulį.
Daugiau informacijos rasite http://come.to/biketour,
taip pat jei susidomėjote, galite rašyti eyfa@eyfa.org.
Manau, kad šiuo metu grupė mėgaujasi puodeliu arbatos pas Giunterį - baigusį žygį
Argentinoje.
Goda
|