O L A N D I J A



Amsterdamas, OLANDIJA


1999.06.12

Rheden, OLANDIJA

1999.06.13


    ATGAL


Amsterdamas, OLANDIJA

1999.06.12


Karlota ir Pjeras prisijungė prie mūsų Lijone. Kai susitikome Karlota paklausė:
- Ar šventėte?
Ji turėjo atspausdinusi visus pasakojimus ir žinojo visas smulkmenas apie mus lyg būtų važiavusi kartu jau ilgą laiką.
- Ne, atsakiau, nešventėme. Niekas daugiau manes apie tai neklausė. Gal ateityje...
Kiek vėliau Paryžiuje prisijungė mergina iš Kroatijos - Ancica. Ancica tvirto charakterio. Ji man sakė:
- Aš noriu būti čempionė!
- Aš taip pat!
- Mes visi galime jais būti - atsakė Ancica.

Trys moterys ir penki vyrai, sukilėliai ir idealistai, ieškantys ir besidžiaugiantys visu kuo - lietumi ar saule, draugų šypsenomis ar klaidomis, būdami kartu ar nuvargę.

Oliveris ir Manuelis atsigavę po Afrikos Amsterdame vėl prisijungė prie mūsų. TAIKOS ŽYGIS VĖL SUSIJUNGĖ STIPRUS IR SVEIKAS!

Dešimt žmonių septynių tautybių pasiruošę važiuoti į Lenkiją birželio 16 d. skelbti Taikos žygio programą ir įdėjas.

Žiūrėdama žemėlapyje į pravažiuotas vietas jaučiu nostalgiją. Perpinjane sutikome angliško tinklapio kūrėją Xavierą. Reikėjo beveik dviejų metų, kad po to kai 1997 pirmą sykį sutikau Xavierą parengiamajame žygyje, vėl jį sutikusi traukinių stotyje galėjau sušukti:
- Sveikas, Xavierai, man tai pavyko!

Vėliau jis prisipažino, kad nebemato prasmės vadovaudamas tinklapio kūrimui... tačiau aš tikiuosi, kad jis buvo patenkintas pamatęs, kad žygis vyksta sėkmingai. Jis manęs paklausė, ar grupėje buvo kas nors pastovaus.

- Žinoma, atsakiau, važiavimas, valgymas ir miegojimas - šventa trejybė. Kur ir kada bebūtume...


Goda


Rheden, OLANDIJA

1999.06.13


Paryžius - viso pasaulio kultūros viena šalia kitos. Nereikia kažin kur keliauti, kad sutiktum afrikietį, indą, kiną ar japoną. Tačiau čia vargu ar suprasi, kad ganietis niekad neprašo maisto, kad ir kaip būtų išalkęs, nepamatysi hašišo prisirūkiusių marokiečių vaikų paklaikusių akių, ar linksmai švilpaujančio 63 metų ispano, keliaujančio į Izraelį įsitikinti, ar Jėzus graži fantazija, ar tikrovė...

Kaip paprastai būna po 9 mėnesių, mūsų šeima padidėjo. Paėmę jauną merginą iš Kroatijos, nuvažiavome tiesiai į UNESCO būstinę oficialaus patvirtinimo, kad galime “TĘSTI”. Būstinėje kažkas man padavė lapelį - MANIFESTAS 2000 - puikios iniciatyvos pavyzdį. Atsiverčiau ir perskaičiau - TAIKA YRA MŪSŲ RANKOSE! Argi tai nenuostabu? Šiandien televizija ir spauda pranešė apie taiką Kosove! Visi gali gyventi taikiai, jeigu tik bando, aš taip pat...

Galite perskaityti manifestą tinklapyje www.unesco.org/manifesto2000.

Briuselis atrodė sujudęs. Vyko bendras “Kritinė masė” ir dviratininkų klubo renginys siekiantis geresnių sąlygų dviratininkams. Manau, kad dauguma belgų pavydi olandams, kadangi Olandija yra lyg rojus dviratininkams. Taigi. Ko tuomet pavydi gvinėjiečiai, kur vargiai rasi asfaltuotą kelią ar elektros. Tokie yra žmonės - jie vis nori daugiau.

Antverpenas - drėgna, norisi miego. Vienas vietinis dviratininkas paklausė:
- Ar jūs visada taip važiuojate?
- Kaip - taip? - paklausiau.
- Kaip zombiai.
- Kas yra kaip zombiai?
- Na, pavargę ir apsimiegoję...

Woerdenas (Olandija) man primena tris dalykus - degtinės paieškas, kad buvome permirkę iki paskutinio siūlo ir sušalę, taip pat olandę moterį, kuri atsitiktinai nugirdusi mano istoriją ir pagalvojusi, kad tik aš ir draugas keliaujame aplink pasaulį, pakvietė mūsų grupę į savo namus ir parduotuvę dviračių mėgėjams.

Amsterdamas - nuotykis bei šventė. Pagrindinė grupė nuvažiavo susitikti su Oliveriu ir Manueliu, kiti tuo tarpu, pražiopsoję susitikimą su EYFA, mirko lietuję. Pro šalį važiavęs vyras pasisiūlė padėti. Vėliau jis sakė:

- Aš mačiau jus visus kiaurai šlapius, vanduo varvėjo nuo rūbų, ir man nereikia ilgai žiūrėti, kad pamatyčiau. Aš okulistas, todėl iš jūsų akių galiu pasakyti dar daug daugiau...

Vakare sutikome kitą grupės dalį Amsterdamo senamiestyje. Visi kartu nuvykom į Heinekeną kartu su EYFA atšvęsti dviračių šventės. Prezidentas, t.y. Sigitas, man liepė pasipuošti, kad apvažiavusi pusę pasaulio galėčiau tinkamai atstovauti Taikos žygį. Ką padarysi, jis buvo teisus. Pasidžiaugėm arbata jaukiame ratelyje su BIKE TOUR dalyviais bei mažiau ryžtingais prijaučiančiaisiais.

Kitą dieną, t.y. birželio 10 d., kartu su BIKE TOUR ’99 vėl pajudėjome į rytus. Tačiau kartu važiavome ne ilgai - dviračių žygis pasuko į pietus, Taikos žygis - šiauriau. Iš savo patirties žinau, kad dalyvavimas dviračių žygyje - pats geriausias būdas pamėgti šį sportą. 1991 važiavau EYFA organizuotame žygyje, kur išbandžiau vegetarizmą ir pamėgau dviračius. Praėjus 5 metams gimė idėja apkeliauti pasaulį.

Daugiau informacijos rasite http://come.to/biketour, taip pat jei susidomėjote, galite rašyti eyfa@eyfa.org.

Manau, kad šiuo metu grupė mėgaujasi puodeliu arbatos pas Giunterį - baigusį žygį Argentinoje.


Goda



ATGAL